KAS REIKALINGA ĮGALIOJIMO, TVIRTINAMO NE NOTARO BIURE, PATVIRTINIMUI

Įgaliotojo (asmens, kuris ketina išduoti įgaliojimą) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje) privalu pateikti bet kokiu atveju. Notarės vizito metu jai teikiamas šio dokumento originalas, ne jo kopija. Pasitikrinkite, ar šis dokumentas yra galiojantis ir ar jis bus galiojantis notaro vizito metu. Dokumento galiojimo data nurodoma pačiame dokumente.

Analogiškas reikalavimas taikomas kitiems asmenims, kurių dalyvavimas notarinio veiksmo atlikime yra būtinas atitinkamu atveju (asmeniui, pasirašančiam įgaliojimą už įgaliotoją ir liudytojams, kurių akivaizdoje šis veiksmas atliekamas, jei tokie dalyvauja, vertėjui).

Įgaliotinio duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas (jei jo asmuo neturi – gimimo data), adresas. Jei yra galimybė, pateiktina ir įgaliotinio paso kopija.

Informacija apie tai, kokio turinio įgaliojimas reikalingas. Kreipdamiesi dėl įgaliojimo patvirtinimo klientai arba nurodo konkrečią situaciją, kuriai išspręsti reikalingas įgaliojimas (pavyzdžiui, asmuo turi banko kortelę, kurios naudojimui reikiamą PIN kodą pamiršo, todėl reikia gauti šią informaciją iš kortelę išdavusio banko) arba nurodo, kad asmuo yra dėl fizinės būklės nepajėgus visų savo reikalų tvarkyti asmeniškai, nes jam sunku judėti, todėl nori įgaliotiniui pavesti tvarkyti visus jo reikalus.

Pirmuoju atveju mums pakanka, kad aiškiai suformuluotumėte konkrečią problemą, su kuria susidūrėte. Dažnai pasitaiko, kad besikreipiantis nurodo, kad turi nuvykti už įgaliojimą išduoti ketinantįjį į tam tikrą instituciją, tačiau negali paaiškinti, kokiu tikslu. Tuo tarpu praktikoje viena institucija gal turėti keletą funkcijų (pavyzdžiui, bankas ir išduoda atnaujintą banko kortelę, ir suteika kreditus), ir konkretaus įgaliojimo turinys priklauso nuo to, kokiu tikslu bus kreipiamasi į atitinkamą instituciją, todėl siekiant, kad būtų parengtas tinkamas įgaliojimo projektas, mums nurodytinas konkretus tikslas dėl kurio teks vykti kažkur už įgaliotoją ir nepakanka nurodyti instituciją, kurioje bus atstovaujama (pvz., mums svarbiau, kad parašytumėte, kad būtina gauti pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, nei kad parašytumėt, kad reikia nuvykti į Registrų centrą).

Antruoju atveju žinotina, kad 2024-01-01 galiojanti Civilinio kodekso redakcija (2.137 str. 2 d.) reglamentuoja, kad atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai. Iš šios normos išplaukia, kad, siekiant išduoti įgaliojimą, kuris, kaip klientai dažnai pageidauja, tiktų visiems gyvenimo atvejams (dar Jūsų vadinamą „generaliniu“), įgaliojime baigtiniu ir išsamiu sąrašu nurodytini visi teisiniai santykiai, kuriuose įgaliotinis turi teisę atstovauti įgaliotoją, ir visos įgaliotojo teisės bei pareigos, kurias jis paveda įgyvendinti ar vykdyti įgaliotiniui.

Praktikoje tokio tipo įgaliojimo turinį lemia kviečiančiojo atvykti turimi interesai, turtas, teisiniai santykiai, kuriuose jis dalyvauja, sutartys, kurias jis yra sudaręs, todėl mums aktualu, ar jis turi nekilnojamojo turto, automobilį, kito turto, kuriuo reikia rūpintis, ar jis gauna pensiją pašte, ar į banko sąskaitą, ar jo vardu yra sudarytų sutarčių ar kitų sandorių, iš kurių kylančias teises ir pareigas reiktų realizuoti ar vykdyti pagal įgaliojimą, ar yra sandorių, kuriuos gali reikėti keisti, pildyti, nutraukti, ir pan. Būtent tokia informacija mums ir patektina.

Dažniausiai kreipdamiesi dėl „generalinio įgaliojimo“ klientai nurodo, kad reikalingas įgaliojimas atstovauti medicinos įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose, vaistinėse, kitose medikamentais ir/ar kitais medicininės paskirties produktais prekiaujančiose įstaigose, Akcinėje bendrovėje Lietuvos pašte, gaunant išmokas ir siuntas, bankuose, dėl mokėjimo už komunalines, mobiliojo ryšio paslaugas, tvarkant socialinius reikalus (tokius kaip darbingumo lygio, specialiųjų poreikių nustatymas), prižiūrint nekilnojamąjį turtą.

Kokiam terminui reikalingas įgaliojimas. Civilinio kodekso redakcijos, galiojančios 2024-01-01, 2.142 straipsnis numato, kad įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Notaro patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo. Atsižvelgiant į tai, negalime parengti įgaliojimo, kuris, kaip dažnai pageidaujama, galiotų iki įgaliotojo mirties, o mūsų parengtas įgaliojimas, kuriame bus nenurodytas galiojimo terminas, galios vienerius metus, nebent bus išduotas veiksmams užsienyje atlikti ir galios iki panaikinimo.

Informacija apie tai, ar įgaliotojas nori įgaliojimu suteikti teisę įgaliotojui perįgalioti trečiąjį asmenį. Civilinio kodekso redakcijos, galiojančios 2024-01-01, 2.145 straipsnis numato, kad įgaliotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis įgaliotas. Jis gali perįgalioti juos atlikti kitą asmenį tik tuo atveju, kai jam tokią teisę suteikia gautasis įgaliojimas arba kai jis dėl susidariusių aplinkybių priverstas tai padaryti, kad apsaugotų įgaliotojo interesus. Siekiant, kad įgaliotinis galėtų pasinaudoti perįgaliojimo teise, tokia teisė jam turi būti aiškiai numatyta įgaliojime. Prieš prašydami mus įtraukti į įgaliojimo turinį šią teisę, pasiteiraukite, ar su tuo sutiktų įgaliotojas.